- pritinkus
- pritinkùs, -ì adj. (4) J kuris tinka, tinkamas, pritinkantis: Jis pritinkùs prie visų Gs. Aš manau, kad Grigoras tamstai pritinkiausias bernas M.Katk. Galėtumėte sau pasirinkt dalyką, jūsų norams pritinkesnį V.Kudir. Šis darbas bus anam pritinkiáusias dirbti Grž. Geriausią ir, kaip rodos, logiškai pritinkiausią etimologiją paduoda K. Būga BsVXVI.
pritinkiaũ n. comp.: Pritinkiaũ tau būtų tylėti J. Bandelės su smetona pritinkiau kaip su sviestu Ėr. Jum vieškeliu bus pritinkiaũ važiuot Mrj. Tau pritinkiau vakaruškauti negu tai senmergei Klov. Jam čia daug pritinkiaus stovėti rš. Tau (dėdei) pritinkiáusiai pabarti Trs. | Sako ir „dobỹlai“, bet „dobilaĩ“ pritinkiaũ Klov. pritinkiaĩ adv.: Reikia pritinkiaũ pasakyt – dar nerašyk Ps.
Dictionary of the Lithuanian Language.